- cypimas
- cypi̇̀mas dkt. Išgi̇̀rdusi šuñs cypi̇̀mą, púoliau į kiẽmą.
.
cypimas
Look at other dictionaries:
čypimas — čypìmas sm. (2) K → čypti: Šunies čypìmas už durų – leisk į gryčią! Ėr. ║ Pavažų čypimas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
cypimas — cypìmas sm. (2) → cypti: 1. Ar pažinsi iš cypìmo, kas čia cypia? Nmn. 2. Baisiausias jos cypìmas, neit ma[n] ausis užspengė Gs. Bobjoniui be galo linksma, jo juoksmas virsta cypimu I.Simon … Dictionary of the Lithuanian Language
cyp — cỹp interj. 1. kartojant nusakomas viščiukų ciepsėjimas: Vištyčiai cyp cyp cypsėjo Nm. 2. kartojant nusakomas cypimas: Tuojaus apšoko mane keturi šunys: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė M.Valanč … Dictionary of the Lithuanian Language
cypesys — cypesỹs sm. (3b, 3a) žr. cypimas: 1. Tokio cỹpesio negirdėjau KlvrŽ. Su cypesiu išlėkė šuo Vvr. 2. Klykesiai, cypesiaĩ, kas i būs Pvn. 3. aukštas girgždesio garsas: Atsimena ilgus nuobodžius rudens vakarus, langinių girgždesį cypesį A.Vien … Dictionary of the Lithuanian Language
cypsena — cỹpsena sf. (1), cypsena (1) Pln cypimas, spiegimas: Kokia negraži cỹpsena, į galvą lenda Pvn. Kas ano buvo cỹpsena, negal apsiklausyti! KlvrŽ. Karčemo[je] buvo cỹpsena moters girtos J … Dictionary of the Lithuanian Language
cypsmas — cỹpsmas sm. LsB422 cypimas: Už jų skamba juokas ir cypsmai rš … Dictionary of the Lithuanian Language
cypulys — cypulỹs sm. (3b) cypimas, rėkimas: Ligonės cypulỹs J. ║ spengimas: Cypulỹs ausyse J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
dūzgenimas — dūzgẽnimas sm. (1) K, duzgẽnimas (1) → dūzgenti: 1. Išgirdo krumplių duzgenimą į langelį A.Vien. 2. Pro pravirą langą buvo girdėti medžio cypimas ir pjūklų dūzgenimas A.Vencl … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvas — gyvas, à adj. (3) 1. turintis gyvybę, gyvenantis, nemiręs: Aš regiu jį gyvą, vedantį minias į kovą S.Nėr. Likau gyvas, sveikas ir džiaugiuos Dbk. Gyvumo gyvas, bet nebesu sveikas Šts. Žmogus nei gyvas, nei miręs S.Dauk. Mano motyna dar gyvà K.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuzvimbti — 1 nuzvim̃bti, ia, nùzvimbė intr. 1. NdŽ, KŽ, DŽ1, Kp, Grž zvimbiant nuskristi: Kelios drąsesnės [bitelės] nuzvimbė ieškoti ankstyvųjų žiedų P.Cvir. Nė nespėjau nieko sumanyt, kai visas spiečius per mane nùzvimbė Žvr. ║ nulėkti zvimbiant… … Dictionary of the Lithuanian Language
